Mokymasis visą gyvenimą – sveikatingumo klubas mūsų smegenims

2015-02-17

„Psichologai pastebi, kad žmones depresija užklumpa tada, kai jie nebegali projektuoti savo ateities. Mokymasis, nauji įgūdžiai, naujos perspektyvos dirbti – tai įrankiai, padedantys judėti į priekį ir vėl pamatyti gražesnį ir prasmingesnį rytojų,“ – tokiais žodžiais Ministras pirmininkas atidarė vasario 13 d., penktadienį, įvykusį pažangos forumo „Mokomės visą gyvenimą“ uždarymo renginį.

Tokia „nepalanki“ renginio data neišgąsdino forumo dalyvių – į Vilniuje esantį konferencijų centrą susirinko pilna salė žmonių, kurie aktyviai diskutavo ir dalinosi savo patirtimi.

Užsienio svečias Gregory Würzburg, buvęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO (angl. OECD)) švietimo direktorato vyriausiasis analitikas, pastebėjo, kad, jeigu norime pasiekti strategijoje „Lietuva 2030“ užsibrėžtus tiklus, formalaus išsilavinimo nebeužteks. Visuomenei reikės naujų ir nuolat tobulinamų įgūdžių.

Du trečdaliai žmonių, kurie bus darbingo amžiaus 2030-aisiais, jau yra sulaukę dvidešimties ar daugiau metų, o technologinių pokyčių sparta tikrai nelėtėja. Būtent tai lemia, kad mokymasis visą gyvenimą turės kritinę reikšmę žmonių įgūdžių plėtimui ir pritaikymui besikeičiančioje rinkoje.

Kitas svečias, Aurimas Andrulis, Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato politikos formavimo pareigūnas, dėstė priežastis, kodėl verta mokytis visą gyvenimą:

„Padidėjusios pajamos, padidėjusios galimybės įsidarbinti, geresnė psichologinė ir net sveikatos būklė, geresnė visuomeninio gyvenimo kokybė. Taip pat ir ekonominės priežastys: išaugęs produktyvumas, pelningumas, didesnė motyvacija, geresnė terpė inovacijoms.“

Atrodytų, mokymasis visą gyvenimą – vienareikšmis sėkmės receptas. Tad kodėl žmonės nustoja mokytis? A. Andrulis mato kelias priežastis, kodėl dalis žmonių nelinkę mokytis: asmeninės priežastys (motyvacijos stoka), nepakankama informacija apie galimybes, manymas, kad nėra tinkamų mokymų. Taip pat ir sisteminės priežastys: darbdaviai nevertina mokymosi visą gyvenimą, net ir tos įmonės, kurios investuoja į mokymąsi, nesugeba paskatinti savo darbuotojų, kad jie aktyviai dalyvautų.

Įdomu tai, kad labiausiai nelinkę mokytis tie, kuriems mokymasis atneštų didžiausią naudą – žemesnio išsilavinimo ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, bedarbiai bei vyresni nei 55 metų žmonės.

Doc. dr. Aušra Rutkienė, Vytauto Didžiojo universiteto mokymosi visą gyvenimą tyrimų klasterio mokslininkų grupės vadovė, pastebėjo, kad visgi situacija po truputį keičiasi, tačiau kol kas nepakankamai sistemingai. Pasirodo, pernai į profesines mokyklas atėjo maždaug 1,5 tūkst. jau aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Taigi akivaizdu, kad žmonės po truputėlį siekia įgyti specifinių, praktinių žinių.

Dr. Virginijus Lepeška, „OVC Consulting” steigėjas ir valdybos pirmininkas, išskyrė dvi priešpriešas: mokymosi mentalitetą ir pašalpų mentalitetą. Jo manymu, tam, kad situacija šalyje kistų, turi kisti žmonių sąmoningumas. V. Lepeška pabrėžė, kad svarbu, jog žmonės nesimokytų tik „dėl popieriaus“ – mokymasis visą gyvenimą neturi būti savitikslis, jis turi padėti žmogui geriau prisitaikyti prie gyvenimo iššūkių.

Kitas forumo pranešėjas, dr. Tadas Tamošiūnas, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius, atitarė, kad situacija vis dar dažnai tokia, jog pradedame mokytis, kad galėtume greičiau nebesimokyti. Tačiau džiugu tai, kad, V. Lepeškos manymu, bendra tendencija yra pozityvi – jau turime sniego gniūžtę, kuri juda tinkama linkme.

Ką galime padaryti, kad situacija ir toliau gerėtų? „Valstybė turi skatinti žmones prisiimti atsakomybę už savo likimus eliminuojant sąlygas pašalpų mentalitetui tarpti. Vienas esminių mokyklos uždavinių – lavinti vaikų smalsumą, žingeidumą, informacinį raštingumą. Svarbu užtikrinti, kad besimokantis žmogus nebūtų tik vartotojas, o būtų aktyvus mokymosi proceso dalyvis,“ – tikino V. Lepeška.

Labai džiaugiamės, kad tiek daug žmonių susidomėjo forumo tema ir tikimės, kad tai paskatins mus visus dalyvauti mokymosi visą gyvenimą tradicijos kūrime Lietuvoje. Forumo rezultatai taip pat nebus pamiršti – visas diskusijas apibendrinsime ir teiksime Valstybės pažangos tarybai.

Visų pranešimų apžvalgoje aprėpti negalime, todėl labai kviečiame peržiūrėti originalias pranešimų skaidres po tekstu.

Jei turėtumėte klausimų ar komentarų, rašykite info@lietuva2030.lt arba ieškokite mūsų Facebook paskyroje.

 

Prezentacijos: Gregory WürzburgAurimas Andrulisdoc. dr. AUšra Rutkienėdr. Virginijus Lepeškadr. Estela Daukšienė

LRT laidos "Laba diena, Lietuva" interviu su forumo dalyviu dr. R.Vilpišausku nuo 20:38.

LRT laidos "Ryto garsai" interviu su forumo dalyve dr. Vilija Lukošūniene nuo 45:30 bei nuo 102:40 pokalbis su Andriumi Tapinu ir Mirolanda Trakumaite ("OVC Consulting" vyresnioji konsultantė) suaugusiųjų švietimo tema. 

 

Andriaus Ufarto/BFL nuotraukos (daugiau nuotraukų rasite ir mūsų Facebook paskyroje):

RSS srautas
×