Valstybės valdomų įmonių pertvarka

2015-09-09

2010 m. buvo pradėta vykdyti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarka, kurios tikslas – užtikrinti, kad valstybė būtų profesionali ir atsakinga įmonių savininkė, aktyviai siekianti efektyvesnės įmonių veiklos. Pertvarką koordinuojanti institucija buvo Valdymo koordinavimo centras (VKC). Nuo 2014 m. spalio 1 d. VKC funkcijas atlieka VĮ Turto banko VVĮ valdymo koordinavimo skyrius.

Valstybė yra svarbi akcinių bendrovių (AB) ar uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) akcininkė ir valstybės įmonių savininkė, valdanti daugiausia komercinio naudojimo turto šalyje. VKC duomenimis, 2014 m. valstybės valdomo turto rinkos vertė siekė 4,8 mlrd. Eurų. 2014 m. gruodį valstybė buvo 131 įmonių savininkė. 2010 m. pirmą kartą paskelbus valstybės valdomo komercinio turto naudojimo apžvalgą paaiškėjo, kad VVĮ sektoriaus veiklai stinga efektyvumo – 2009 m. įmonių finansinė kapitalo grąža buvo vos 0,1 proc. – tai gerokai mažiau už Europos VVĮ vidurkį ir vidutinę privataus sektoriaus įmonių kapitalo grąžą Lietuvoje (apie 9 proc.). VVĮ pertvarkos tikslas – spręsti šiuos iššūkius skatinant efektyvumą ir skaidrumą VVĮ bei pasiekti, kad valstybė aktyviai didintų jos valdomo turto vertę. VVĮ pertvarka yra orientuota į skaidrų įmonių valdymą, pagrįstą gero valdymo principais ir siekia aiškių tikslų.

Vyriausybė suformulavo keturias svarbiausias VVĮ pertvarkos kryptis: 1) nustatyti aiškius komercinius ir/ar nekomercinius įmonių tikslus; 2) įvertinti įmonių nekomercinių funkcijų kaštus bei atskirti komercines ir nekomercines funkcijas; 3) atskirti įmonių valdymo ir rinkos reguliavimo funkcijas; 4) didinti įmonių veiklos skaidrumą. Pirmosios krypties tikslas – skatinti įmones optimaliau naudoti išteklius ir efektyviau organizuoti veiklą, kartu siekiant geresnės tiekiamų prekių arba paslaugų kokybės. Vykdydama antrąją reformos kryptį Vyriausybė skatina visas VVĮ aiškiai apibrėžti savo nekomercines funkcijas ir įvardinti jų kaštus. Remiantis iš VVĮ gauta informacija bus sudaromi optimalūs jų finansavimo modeliai.Trečiosios krypties tikslas – į VVĮ valdybas, stebėtojų tarybas ir aukščiausius vadovų postus pritraukti daugiau nepriklausomų kompetentingų specialistų, galinčių užtikrinti, kad įmonė veiktų efektyviai ir kryptingai siektų įgyvendinti patvirtintą strategiją. Numatyta, kad mažiausiai trečdalis didžiausių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių valdybų narių turi atitikti nepriklausomumo kriterijus. Siekiama išvengti interesų konflikto, kylančio kai valstybė vienu metu yra ir VVĮ akcininkė, ir tuo pat metu per kitas institucijas reguliuoja rinkos sektorius, kuriuose veikia jos valdomos įmonės. Vykdant ketvirtąją kryptį 2010 m. liepą Vyriausybė patvirtino Skaidrumo gaires, kurios nustato, kad visos VVĮ turi vykdyti apskaitą pagal tarptautinius apskaitos standartus ir parengti metinius bei ketvirtinius veiklos ir finansines ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos VKC ir skelbiamos viešai. VVĮ reformos įgyvendinimui sunkumų kelia tai, kad jai yra būtinas politinis palaikymas, kurį sunku užtikrinti keičiantis valdančiajai koalicijai.

Laukiamas reformos rezultatas – didesnis VVĮ efektyvumas. Įgyvendinus pertvarką, VVĮ į valstybės biudžetą sumokėtų dividendų ir pelno įmokų suma nuo 2009 m. iki 2011 m. padidėjo dešimteriopai – už 2011 metus VVĮ į biudžetą pervedė 152,1 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, o už 2009 metus – tik 12,9 mln. eurų. Efektyvesnė veikla atneša naudos tiek pačioms įmonėms, tiek valstybei ir jos piliečiams. Efektyvi VVĮ veikla leidžia surinkti daugiau įmokų į biudžetą, kurios virsta didesne tiksline parama piliečiams. Dėl padidėjusio veiklos efektyvumo, įmonės gyventojams gali pasiūlyti geresnį produktų bei paslaugų kainos ir kokybės santykį. Skaidri VVĮ veikla taip pat prisideda prie verslui palankaus klimato, kuris būtinas norint į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investuotojų. Be to, optimizuojant įmonių veiklą, įmonėms atsiveria galimybė dalį reikalingų lėšų pritraukti iš naujų kapitalo rinkų.

VVĮ reforma remiasi centralizuotu valstybės įmonių valdymu, kai įmones valdo viena institucija. Šis modelis laikomas pažangiausiu – diegiant centralizuotą valdymo modelį remiamasi sėkminga Skandinavijos šalių VVĮ reformos praktika. Centralizavimas padeda aiškiai identifikuoti valdymo funkcijas ir atskirti jas nuo politikos įgyvendinimo. Be to, šis modelis leidžia sutelkti kompetentingus specialistus ir efektyviai išnaudoti jų žinias bei patirtį. Pertvarka įgyvendinama remiantis EBPO rekomendacijomis, suformuluotomis įvertinus Vakarų Europos ir kitų pasaulio šalių patirtį. Šią patirtį būtų galima taikyti optimizuojant kitų biudžetinių įstaigų veiklą.

 

Šaltiniai: VKC tinklapyje prieinama informacija: http://vkc.turtas.lt/valdymo-ir-skaidrumo-politika/vvi-pertvarka/pertvarkos-tikslai, vz.lt tinklapyje prieinama informacija: http://vz.lt/blog/2013/7/3/apie-valstybes-valdomu-imoniu-reforma-ir-politinio-zaidimo-taisykles?pageno=1 ir http://m.vz.lt/Default.aspx?page=article&aid=16374f4a-27bf-4af3-a659-d41dc5aaa24c.

RSS srautas
×