“Popierinė” medicina greitai taps praeitimi

2015-08-03

Šį straipsnį taip pat galite skaityti "Delfi" portale čia.

 Dėl mažo gimstamumo, didelės emigracijos ir prastų sveikatos rodiklių Lietuvos visuomenė gana sparčiai traukiasi ir sensta. 2014 m. vaikai iki 14 metų šalyje sudarė mažiau nei 15 proc. gyventojų, o vyresni nei 65 metų gyventojai – daugiau nei 18 proc. gyventojų.

Pagal tikėtiną gyvenimo trukmę kartu su Latvija esame paskutiniai tarp visų ES šalių. Lietuvoje tikėtina gyvenimo trukmė 2012 m. siekė 74,1 metus, ES vidurkis buvo 79,2 metai.

2011 m. 100 000 Lietuvos gyventojų teko daugiausiai mirčių nuo išeminių širdies ligų Europos Sąjungoje (1269 mirtys, ES vidurkis buvo 452 mirtys). 100 000 Lietuvos moterų – daugiausiai po Rumunijos mirčių nuo gimdos kaklelio vėžio (12,2 mirtys, ES vidurkis buvo 5,2 mirtys).

Gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas, prasta sveikata lemia vis mažėjantį darbingo amžiaus gyventojų skaičių, gali neigiamai atsiliepti šalies socialinės, sveikatos, švietimo sistemų tvarumui, darniai ekonomikos plėtrai. Akivaizdu, kad sveikatos apsaugos problemas būtina spręsti norint užtikrinti Lietuvos valstybės ir jos gyventojų klestėjimą.

 

Lietuvos strateginiai tikslai sveikatos srityje

Nacionalinėje pažangos programoje, kurioje apibrėžti svarbiausi Lietuvos strateginiai tikslai iki 2020 metų, yra suformuluotas prioritetas „Gera Lietuvos žmonių sveikata“, kuriuo siekiama gerinti gyventojų sveikatą ir įveikti visuomenės sveikatos netolygumus. Nacionalinėje pažangos programoje įtvirtinti pagrindiniai tikslai yra stiprinti ir saugoti Lietuvos gyventojų sveikatą, užtikrinti sveikatai palankią aplinką bei kokybišką, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą.

Šiais metais sveikatos apsaugos sektoriuje itin daug pasistūmėta. Baigta kurti ir greitai visu pajėgumu veiks nacionalinė elektroninė sveikatos sistema, daug pasistūmėta gydant širdies ir kraujagyslių ligas bei insultą. Išsamiau apie šiuos pokyčius – Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Arvydas Skorupskas.

 

E. sveikata – kas tai?

„Terminas „e. sveikata“ (elektroninė sveikata) apima sveikatos priežiūros ar sveikatinimo paslaugas, kurios yra teikiamos informacinių technologijų pagalba. Tokia sistema naudinga visai visuomenei, nes sveikatos priežiūros įstaigos gali efektyviau ir kokybiškiau teikti paslaugas.” – tikina p. Skorupskas.

„Šią sistemą sudaro pacientų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, ligoninių, specialistų ir sveikatos apsaugos informacijos tinklų dalijimasis informacija. Pirmieji projektai kuriant e. sveikatos sistemą Lietuvoje pradėti 2005 m., tačiau pagreitį procesai įgavo tik 2013 m.“

„Visuotinis nacionalinės e. sveikatos sistemos naudojimas visose su sveikatos apsauga susijusiose įstaigose numatomas nuo 2018 m. Nacionalinei e. sveikatos sistemai sukurti 2009−2015 m. skirta 28 mln. eurų.“

 

Popieriniai receptai – jau praeitis

Ministrės patarėjas pastebi, jog dauguma Lietuvos gyventojų jau turi galimybę registruotis pas gydytojus per elektroninę sistemą, taip sutaupydami laiko ir pinigų, nes jiems nebereikia vykti ar skambinti į gydymo įstaigą.

„Nuo šių metų pabaigos turėsime dar daugiau patogumų, – teigia p. Arvydas Skorupskas. – Gyventojams, perkantiems vaistus, nebereikės popierinių receptų. Gydytojas į elektroninę sistemą suves informaciją, kokių vaistų jums reikia, o vaistinėje pakaks parodyti asmens dokumentą ir vaistininkas, patikrinęs elektroninę sistemą, pasiūlys jums paskirtą preparatą. Nebeliks situacijų, kuomet pacientas pameta ar pamiršta receptą namuose, neprisimena anksčiau išrašyto vaisto pavadinimo, o gydytojas taip pat žinos, ar jūs tikrai vykdėte jo nurodymus vartodamas jo paskirtą gydymo kursą ir, esant reikalui, galės jį koreguoti.“

„Be to, nuo šių metų pabaigos gydymo įstaigose nebeliks popierinių ligų istorijų – jos taps elektroninėmis. Taip pat gyventojams nebereiks ir popierinių siuntimų pas gydytojus. Visa informacija apie sveikatą ir siuntimai bus fiksuojami e. kortelės sistemoje, todėl nereikės jaudintis dėl išrašų lankantis kitose sveikatos priežiūros įstaigose ar pametus siuntimą.“ – priduria p. Skorupskas.

 

Tokiais pokyčiais vejamės ar lenkiame Europą?

„Noriu pastebėti, kad Lietuvoje diegiama elektroninės sveikatos sistema yra unikali visos Europos atžvilgiu – lietuviai pirmieji Vidurio ir Rytų Europoje sukūrė ir diegia tokią visapusišką nacionalinę e. sveikatos sistemą.

Panašias sistemas turi tik kelios valstybės Europoje, pavyzdžiui, Suomija, Belgija. Europos Sąjungoje kasmet teikiamas e. sveikatos projektų apdovanojimas. Kitų metų apdovanojimui teiksime Lietuvos kandidatūrą – šansai parvežti šį prizą į mūsų šalį labai dideli.“ – džiaugiasi Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas.

 

E. sveikata – sveikesnė Lietuva

Kaip pastebi p. Skorupskas, iš tiesų laimėjimų Lietuva turi ne tik e. sveikatos srityje:

 „Iki šiol fiksuojame aukštus Lietuvos žmonių sergamumo, invalidumo ir mirtingumo rodiklius, didelius netolygumus tarp miesto ir kaimo gyventojų, nepakankamai koordinuotą ir nepakankamai efektyvų gydymą. Taikydami integruotos sveikatos priežiūros strategiją, pabandėme minėtas problemas spręsti.

Ką tai reiškia? Sveikatos priežiūros įstaigose kiekvienoje atskirai ir bendrame jų tinkle buvo peržiūrėtas paslaugų pacientams teikimo koordinavimas ir finansinių išteklių naudojimas, priimti tam tikri administraciniai sprendimai, kurie leido tolygiau, operatyviau ir racionaliau panaudoti turimą sveikatos priežiūros infrastruktūrą.

Dirbta keliose srityse, o labiausiai tai pasiteisino mažinant mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto. Pavyzdžiui, hospitalinis mirštamumas, t. y. mirčių gydymo įstaigose skaičius, nuo insulto 2014 m. sumažėjo maždaug 40 proc., lyginant su 2012 metais.“ – rezultatus pristatė p. Skorupskas.

Jis pabrėžė, jog šie pokyčiai mokesčių mokėtojams papildomai nekainavo – pertvarka diegta įstaigų vidiniais resursais ir buvo paremta vadybiniais sprendimais. Tokia integruotos sveikatos priežiūros strategija ir toliau bus pasitelkiama gerinant ir kitų sveikatos sektorių paslaugų kokybę.

 

Pristatyti projektai vykdomi įgyvendinant Nacionalinės pažangos programos prioritetą „Gera LIETUVOS žmonių sveikata“.


Žymės: NPP, Lietuva 2030
RSS srautas
×