Eligijus Masiulis: „Lietuvos susisiekimas 2030-aisiais. Vizija – misija įmanoma“

2010-07-27

Tikriausiai kiekvienas ambicingas žmogus bent retsykiais imasi vizijų kūrimo. Kai kurios vizijos yra drąsios, gal net fantastinės svajonės, kai kurios – labai konkrečios ir racionalios ateities įžvalgos. Neabejoju vienu – vizija būtina norintiems eiti į priekį. Tikiu, kad Lietuva yra ir turi būti ambicinga šalis. Tikiu, kad daug pasiekia tie, kurie užsibrėžia daug.

Šiandien turiu progą nupiešti savo, kaip susisiekimo ministro viziją. Galiu pafantazuoti, nes juk visi pasiekimai kažkada tebuvo fantazijos.

Taigi, mano vaizduotėje 2030-ųjų Lietuva – atvira, tolerantiška, patogi gyventi ir keliauti šalis. Šalies gyventojai turi puikias mobilumo galimybes, šalyje populiarios aplinką tausojančios transporto priemonės, jomis gyventojai noriai naudojasi tiek kelionėms šalies viduje, tiek į užsienį. Ekomobilumas tampa įprasta gyvenimo norma.

Lietuvos automobilių parką sudaro saugūs, ekonomiški  ir ekologiški  automobiliai. 40 proc. visų automobilių šalyje yra varomi elektra, šalyje veikia platus elektromobilių baterijų įkrovimo ir keitimo tinklas. Pastarajam elektra išgaunama naudojant alternatyvius iškastiniam kurui energijos šaltinius. 70 proc. automobilių amžius siekia 0-5 metus. Visoje šalyje labai populiarios automobilių dalijimosi („car-sharing“) programos. Šalyje paplitęs dviračių transportas poilsio, turizmo ir susisiekimo tikslais, visuose didžiuosiuose miestuose veikia dviračių nuomos sistema („bike-sharing“), kelionės į darbą dviračiais (įskaitant elektrinius) populiarios, jų dalis siekia 15 proc. visų kelionių.

Lietuvos viešojo transporto sistema miestuose pilnai elektrifikuota – veikia elektrinės bėginės didelio ir vidutinio pajėgumo keleivių transportavimo sistemos – elektriniai autobusai, troleibusai, lengvieji miesto geležinkeliai ar lengvieji metro. Lietuvos miestuose jau naudojamos pirmosios asmeninio greitojo transportavimo (Personal Rapid Transit) sistemos, plačiai naudojami automatizuoto valdymo įvairiapusės paskirties kibermobiliai. Šalies miestuose plėtojasi vidaus vandenų transportas, veikia vandens taksi, o vandens autobusų (riverbusų) tinklas integruotas į viešają transporto sistemą. Visa Lietuvos viešojo keleivinio transporto sistema pilnai pritaikyta žmonėms su specialiaisiais poreikiais, miestai plėtojami atsižvelgiant į darnaus judumo principus. Geležinkelio maršrutai integruoti į miestų viešojo transporto sistemą, veikia greitosios jungtys nuo geležinkelio stočių į miestų centrus. Visoje šalyje naudojantis viešuoju transportu veikia vieningas bilietas išmaniosios kortelės pagrindu, kuris drauge yra ir piliečio tapatybės kortelė su integruotais biometriniais duomenimis.

Didžiųjų miestų ir kurortų centrinės dalys paverstos į turizmui, poilsiui, verslui ir prekybai patrauklias pėsčiųjų zonas, kuriose veikia platus požeminis bei antžeminis pėsčiųjų infrastruktūros tinklas, „judantys takai“, elevatoriai.

Šalyje veikia pažangi „protinga“ saugaus eismo užtikrinimo sistema, paremta plačiu intelektinių transporto sistemų ir paslaugų taikymu. Automobilių greitį keliuose kontroliuoja sektorinių ir taškinių greičio matuoklių tinklas, pakelėse stovi kintamos informacijos ženklai, veikia e.skambučio sistema, vairuotojai pažangiomis technologijomis lengvai ir greitai gauna navigacinius duomenis, aktualiausią informaciją apie eismo sąlygas, kelio būklę ir pan. Skaudžios avarijos keliuose – labai retai pasitaikantys įvykiai.

Lietuvą kasmet aplanko gausūs būriai turistų – jie saugiai, greitai ir patogiai pasiekia mūsų šalį. Lietuvos civilinės aviacijos sektorius išplėtotas labiausiai iš visų Baltijos valstybių. Vilniaus, Kauno ir Šiaulių oro uostai gali priimti didžiausius transatlantinius ir transazijinius skrydžius vykdančius orlaivius, keleiviai naudodamiesi pažangiausiomis aptarnavimo, saugumo sistemomis greitai ir patogiai juda oro uostuose, į kuriuos skrenda bepiločiai orlaiviai ir įvairaus tipo rotorkraftai. Mažuosius aerodromus pritaikius greitam susisiekimui šalies viduje puikiai veikia aviacinis turizmas bei oro taksi paslaugos. Netrukus turi pradėti veikti vienas naujausių ir moderniausių oro uostų Europoje, įsikūręs tarp sostinės ir Kauno, patenkinsiantis augančius mobilumo poreikius.

Modernūs traukiniai važiuoja per visą Lietuvos teritoriją besidriekiančiu europinės vėžės geležinkeliu „Rail Baltica“, užtikrinančiu greitąjį susisiekimą tarp Berlyno ir Talino pro Kauną. Traukiniai tarp Vilniaus ir Kauno važiuoja 200 km/val. greičiu, kelionė tarp šių dviejų miestų trunka tik 30 minučių. Keliavimas traukiniais – labai patogus, saugus ir populiarus.

Keleiviai turi puikias sąlygas tarpmiestiniam ir tarptautiniam susisiekimui: kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą traukiniu tetrunka 2 valandas, iš Vilniaus į Varšuvą – 3 valandas. Niujorkas vilniečiams pasiekiamas per 5 valandas.

Klaipėdos uostas – populiari ir dažna kruizinių laivų sustojimo vieta, atkurtasis Šventosios jūrų uostas tapęs svarbiu Baltijos jūros regiono turistiniu ir pramoninės laivybos uostu. Turistinė, krovininė ir keleivinė laivyba išplėtota vidaus vandens keliuose nuo Vilniaus iki Klaipėdos, taip pat Nemunu nuo pat sienos su Baltarusija iki Kuršių Nerijos.

Lietuva – tai svarbus ekonomikos klasteris, ekonomikos augimas darnus bei tausojantis aplinką. Transporto sektorius – inovacijų ir aukštų technologijų poligonas, generuojantis didelę dalį šalyje sukuriamos pridėtinės vertės. Šalies mokslininkai sėkmingai pritaikė turimą kompetenciją ir žinias inovacijoms bei aukštosioms technologijoms diegti visuose tradiciniuose ūkio sektoriuose, tarp jų ir transporte.

Susisiekimo sektoriaus verslas – modernus, lankstus, kuria ir naudoja pažangiausias technologijas. Šio sektoriaus paslaugos išvystytos šalies viduje, regione užima lyderio pozicijas. Stambūs viešieji atviro tipo logistikos centrai veikia Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje, šalyje yra ir mažesnių efektyvių intermodalinių terminalų.

Lietuvos transporto sistema – svarbi Rytų-Vakarų transporto koridoriaus dalis, efektyviai aptarnaujanti tranzitinius srautus. Iš tranzito šalies tampame logistikos šalimi, kuriančia didelės pridėtinės vertės transporto ir logistikos paslaugas. Efektyviai išnaudojamas dar tik dešimtmetį veikiantis dirbtinėje saloje įkurtas Klaipėdos giliavandenis jūrų uostas, tapęs svarbiu krovininiu uostu giliagrimzdžiams laivams. Klaipėdos giliavandenis, Klaipėdos senasis uostas, Būtingės terminalas ir atkurtasis Šventosios uostas drauge su gerai veikiančiu privačiu jūrų verslu įgyvendina ilgai siektą jūrinės valstybės viziją.

60 procentų visų krovinių vežama geležinkeliais. Šalies geležinkelių rinkoje veikia dinamiški privatūs vežėjai, gebantys pasiūlyti aukštos kokybės ir konkurencingas keleivių ir krovinių vežimo paslaugas. Kauno oro uostas – viso centrinės ir rytų Europos regiono krovininės aviacijos lyderis. Lietuvos automobilių kelių vežėjai sėkmingai atlaikė konkurenciją ir atrado savo nišą kontinentinėje transporto rinkoje.

Šalyje sėkmingai veiklą vysto elektromobilių gamintojai, veikia aviacijos, sunkiųjų ir lengvųjų automobilių įrangos gamybos, surinkimo ir aptarnavimo gamyklos. Savo nišą surado kosminio transporto įrangos kūrėjai ir gamintojai.

Lietuva gali pasigirti sparčiausiu internetu pasaulyje bei puikiai išvystytomis plačiai naudojamomis e.paslaugomis: e.balsavimu, e.sveikata, e.pristatymu, e.rezervavimu, e.pirkimu.

Šalis turi aiškią viziją „Lietuva 2060“, kuriai įgyvendinti darniai susitelkę stipriausi šalies lyderiai: inovatyviausias verslas, geriausi akademiniai protai, kūrybingiausios asmenybės, politikai, perspektyviausia jaunuomenė. Visi šalies žmonės tiki ir realiai jaučia prisidedantys prie ateities Lietuvos vizijos įgyvendinimo.

RSS srautas
×