Sektini pavyzdžiai – ir nuosavame kieme

2010-11-10

GEOGRAFIJA. „Fermentas” įrodė, kad naujoves galima kurti ne tik Silicio slėnyje, bet ir Aukštuosiuose Paneriuose

„Fermento” pardavimas JAV biotechnologijų milžinui parodė, kad keturių aukštų neišvaizdžiame pastate gali būti tiek proto, kuris kainuoja brangiau negu patys didžiausi tradiciniai verslai.

Taip sandorį su bendrove „Thermo Fisher Scientific” komentuoja Viktoras Butkus, kuris pats daug metų vadovavo „Fermentui” ir buvo jo bendrasavininkis. 

Pasak V.Butkaus, šis sandoris, laikomas vienu didžiausių Lietuvoje (260 mln. JAV dolerių), parodė, jog, ieškant komercinio mokslo pavyzdžių, kartais pakanka pasidairyti po savo kiemą.

– Esate Valstybės pažangos tarybos, kuriančios šalies po 20 metų viziją, narys.

Kokia tuomet bus mokslo Lietuva? – „Lietuvos rytas” paklausė V.Butkaus.

– Esu tarybos narys, nes tikiu vizijų svarba. Vizija suteikia judėjimo kryptį, leidžia burtis bendraminčiams.

Lietuvos problema – didžiulė valdžios ir visuomenės atskirtis. Atmesdama valdžią kaip lyderį, visuomenė atmeta ir jos generuojamas pozityvias idėjas.

Mokslo Lietuva bus tokia, kaip pavyks panaudoti milžiniškas – apie 2 mlrd. litų – ES skiriamas lėšas. Tokioms lėšoms panaudoti nėra aiškios strategijos, nėra ir vadybininkų patirties. Bet yra daug savanaudiškumo ir nekompetencijos.

Labai svarbu, kad panaudoti pinigai per artimiausius 5–7 metus pradėtų duoti apčiuopiamos naudos: būtų įkurta naujų modernių įmonių, aukščiausios kvalifikacijos darbo vietų ir pasiektas didesnis darbo našumas.

Tai būtų stiprus signalas politikams ir visuomenei, kad einama teisingu keliu ir kad tą darbą reikia tęsti.

– Jaunų, o kartais ir brandžių protų nutekėjimas mūsų šaliai aktualus jau ne vienerius metus. Ar tai – problema?

– „Fermentas”, kuriam vadovavau, neturėjo panašių problemų. Greičiau priešingai – į Lietuvą grįžo visa plejada užsienyje padirbėjusių specialistų.

Tačiau Lietuvos mastu protų nutekėjimas yra didžiulė problema. Ir ne dėl to, kad išvažiuoja, o dėl to, kad neturi kur sugrįžti ir gauti darbo pagal įgytą kvalifikaciją.

Man atrodo, tai pagaliau suprato dabartinė Vyriausybė, kuri deda ligi šiol Lietuvoje nematytas pastangas pritraukti garsių technologijų kompanijų.

– Švietimo ir mokslo ministerija kalba apie protų apykaitos būtinybę – lietuvių stažuotes svetur ir užsieniečių studijas pas mus. Kokią tai turi prasmę?

– Tai leidžia plėsti akiratį. Mokslas yra labai specializuotas. Svarbu sugebėti pažvelgti į savo sritį iš kitos perspektyvos. Tada galima pamatyti naujų, netikėtų galimybių.

Ministerija deklaruodama tai privalėtų žengti ir dar vieną žingsnį – prognozuoti perspektyviausių Lietuvoje specialybių poreikį ateityje ir tikslingai skatinti mokslininkus bei studentus įgyti būtent tokią specializaciją.

– Viena vietų, į kurią grįžta protai, – „Fermentas”. Kuo jis traukia, ką gali pasiūlyti mokslininkams?

– „Fermentas” moksliniams tyrimams suteikia prasmės. Net plėtodami pačią fundamentaliausią idėją mokslininkai įsivaizduoja, kas būtų, jei tai pasiteisintų.

Daugeliui tai svarbu. Daug ką traukia brandus, kūrybingas kolektyvas, pasauliniu mastu aukštos kokybės mokslas.

Nebijau dabar to pasakyti, kai „Fermentą” įsigijo „Thermo Fisher Scientific”. Jie tai pabrėžė ir iš esmės dėl to atėjo į Lietuvą.

Be to, tokios geros projektų vadybos savo kompanijoje jie neturėjo, ir dabar „Fermento” modelis bus naudojamas kaip standartas.

Švietimo ir mokslo ministerijos strategai važiuoja į Silicio slėnį susipažinti su mokslo komercinimo strategijomis, o viena didžiausių JAV kompanijų tai randa Lietuvoje. Ne veltui sakoma, kad savame kieme pranašas nebūsi. Be to, Silicio slėnis – ne Aukštieji Paneriai.

– Ar Lietuvoje mokslas arti verslo? Kaip keičiasi ši padėtis?

– Lietuvoje beveik nėra verslo, kuriam reikėtų šiuolaikinių tyrimų. Mokslas yra labai brangus, todėl investicijos atsiperka tik pasaulinėje rinkoje.

Pasakykite, kiek Lietuvos kompanijų dirba globaliai? Štai jums ir atsakymas. Bet jei mes turėsime daug gerų vienos srities specialistų – 400–600, į tai tikrai atkreips dėmesį tarptautinės korporacijos ir čia perkels dalį savo verslo.

„Barclays”, „Moog”, „Thermo Fisher Scientific”, „Teva Sicor”, „Western Union”, IBM yra tik gera pradžia.

– Kodėl pasitraukėte iš „Fermento”?

– Nuo pat „Fermento” įkūrimo buvau strateginis vadovas, viso holdingo vadovas ir valdybos pirmininkas.

Po „Fermento” įsigijimo, natūralu, savarankiškos „Fermento” strategijos negalėjo būti.

„Thermo Fisher” turi savo strateginius vadovus.

Su buvusiu „Fermentu” mane sieja susitarimai ir įsipareigojimai, kurie numatyti įsigijimo sutartyse.

– Dalį lėšų, gautų už „Fermentą”, ketinote investuoti į Moderniojo meno muziejų. Ar taip ir padarėte?

– Daug važinėdamas po pasaulį visada rasdavau laiko susipažinti su tos šalies meno muziejais. Norėtųsi, kad ir Vilniuje atsirastų daugiau įdomių meno muziejų.

Ir mokslas, ir verslas

Chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras V.Butkus gimė 1954 metais.

Dirbo Biotechnologijos institute. Nuo 1995 metų buvo biotechnologijų įmonės „Fermentas” bendrovės valdybos pirmininkas, 1995–2008 metais – „Fermento” generalinis direktorius.

V.Butkui 1995 m. suteiktas profesoriaus vardas.

Yra paskelbęs daugiau nei 40 publikacijų tarptautinėje mokslinėje spaudoje DNR restrikcijos ir modifikacijos fermentų, DNR baltymų sąveikos temomis. V.Butkus – 16 išradimų autorius.

Įvertintas Lietuvos nacionaline premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, gavo „LT tapatybės” apdovanojimą už Lietuvos įvaizdžio gerinimą pasaulyje verslo srityje.

„Fermentas” tapo amerikiečių įmonės dalimi

„Thermo Fisher Scientific” yra viena didžiausių pasaulyje kompanijų, siūlančių produktus ir paslaugas mokslui. Ši JAV kompanija šiemet gegužę įsigijo 100 proc. koncerno „Fermentas International”, kuriam priklauso ir „Fermentas”, akcijų.

„Fermentas International” įmonėse dirba apie 500 darbuotojų. Kompanijos būstinė yra Berlingtone (Kanada), o pagrindinė veikla vykdoma Vilniuje. 2009 m. koncerno metinės pajamos siekė apie 57 mln. Kanados dolerių (dabartiniu kursu – 138 mln. litų).

„Thermo Fisher Scientific” dirba apie 35 tūkst. žmonių, metinės pajamos – per 10 mlrd. JAV dolerių (24,4 mlrd. litų).

„Thermo Fisher Scientific” veikia 150 pasaulio šalių, jos būstinė yra JAV. Žurnalo „Fortune” sudaromame didžiausių JAV kompanijų sąraše įmonė užima 258 vietą.

RSS srautas
×