Globali Lietuva: kapituliacija ar tikrovė

2010-12-15

Ir valdžios institucijos, ir piliečių judėjimai, užuot vien dėję viltis sugrąžinti emigrantus į Lietuvą, imasi kurti Lietuvos ir jos diaspo­ros partnerystės santykius.

Šiuo metu mūsų yra maždaug 4,5 mln.: 3,2 mln.-geografinėje Lietu­vos teritorijoje ir 1,3 mln. - už jos ribų. "Turime pripažinti, kad tapome diasporine valstybe, kurios didelė tautos dalis gyvena už Lietuvos ribų", - kons­tatuoja užsienio reikalų viceministre Asta Skaisgirytė-Liauškienė.

Esminis klausimas kitas: kaip tos pro­porcijos keisis? Kiek tie už geografinės sienos gyvenantys tautiečiai jaučiasi esan­tys Lietuvos dalimi - reikalinga jai ir verti­nama? "Šiuo metu pusė Lietuvą mylinčių šviesiausių  protų – vienapus Lietuvos Res­publikos sienų ir pusė - kitapus, išsibarstę po visą pasaulį. Tai tarsi du smegenų pus­rutuliai, kurie mažai tarpusavyje bendrauja, mažai dirba kartu. Tai nėra normali situaci­ja – įsivaizduokime taip veikiančią žmo­gaus galvą. Neišnaudojamas milžiniškas potencialas. Jį ir stengiasi aktyvuoti Glo­balios Lietuvos lyderių (GLL) socialinis tinklas", - besiburiančio judėjimo idėją aiškina vienas jo lyderių VšĮ, "Geros valios projektai" valdybos pirmininkas Tadas Langaitis.

 

Į Lietuvą po draugą iš užsienio

"Jei kiekvienas iš mūsų nors po vieną ar du draugus prikalbintume atvykti į Lietuvą, tai jau būtų didžiulis indėlis į geresnį mūsų krašto pažinimą ir gero žodžio apie Lietuvą sklaidą. Šaunuoliai. Pagarba", - taip apie GLL iniciatyvą "2011: Pakviesk draugą į Lietuvą" "Facebook'e" rašo Vygaudas Ušackas, ES spe­cialusis atstovas Afganistane.

Idėjos, kuria debiutuoja GLL, gerbėjų ir rėmėjų daugėja žaibiškai. Beje, ją pasiūlęs UAB "Skubios siuntos" vadovas Vladas Lašas pats jau ne vieni metai į Lietuvą kviečia draugus iš viso pasaulio. Šiuo metu GLL kuria tinklalapį www.in-vite2Lithuania.comkurio vartotojams bus patogu kviestis ir registruoti draugus. Užsiregistravę žmonės ir jų pakviesti drau­gai nuolat gaus informacijos apie siūlo­mas nuolaidas, loterijas, akcijas, specia­lius pasiūlymus ir net galės laimėti bilie­tus į Europos vyrų krepšinio Čempionatą.

Vis daugėja ir projekto partnerių: vos per dvi savaites po idėjos paskelbimo prie akcijos pasiryžo prisidėti Kauno "Žalgiris", Lietuvos krepšinio federacija, keli viešbučiai, restoranai, Lietuvos verslo kon­federacija / "ICC Lietuva",3milijonai.ltaukok.lt ir kt. Pasak GLL vykdomojo di­rektoriaus Mykolo Lepeškos, tikimasi 2011m. į Lietuvą pakviesti rekordinį skaičių - 5 mln. užsieniečių.

Tai tikrai būtų rekordas, nes lig šiol daugiausiai svečių pavyko sulaukti 2008 m. - apie 4,5 mln. Taigi, jei projektas pavyktų, ne tik pagyvėtų sunkius laikus išgyvenan­tis turizmo, viešbučių, kavinių verslas, bet ir, reikia tikėtis, pasaulyje turėtume dau­giau Lietuvos ambasadorių - draugų, kultūros ir mokslo projektų, verslo part­nerių.

Bet tai - tik viena GLL idėja. "GLL pozityvus judėjimas, suteikiantis žmonėms galimybę pasireikšti, rasti bendraminčių, dirbti prie įvairių projektų ir suvienijus jė­gas pasiekti kur kas geresnių rezultatų, nei tai įmanoma padaryti pavieniui", - naują socialini tinklą pristato GLL valdybos narys, Niujorke gyvenantis garsus pianistas Edvinas Minkštimas. Jis pasakoja važiuodamas į Lietuvą turėjęs didelių vilčių, bet tikrovė pranokusi lūkesčius - čia tiek daug entuziazmo, energijos, daug puikių jaunų žmonių, kurie prisideda prie GLL. Patį E.Minkštimą  į GLL pakvietė vie­nas jo iniciatorių - JAV gyvenantis ban­kininkas Rokas Beresniovas. "Man patiko idėja, kad štai lietuvis, kuris pats daug pasiekęs gyvenime, nori prisidėti prie Lietuvos valstybės augimo, jos atei­ties", - sako E.Minkštimas.

Dabar bandoma atlikti visame pasaulyje gyve­nančių lietuviškos kilmės šviesuolių "inventorizaciją" ir bandyti juos pritraukti į GLL veiklą. Jau gauta apie 300-400 ne Lietuvoje gyve­nančių lietuvių paraiškų dėl narystės.

Lemia ne tik verslininko kilmė, bet ji - taip pat

Pasaulio lietuvius buriančių organi­zacijų bei iniciatyvų esti ir daugiau. Kuo GLL skirsis nuo kitų1?

Vienas sėkmingiausių pastarųjų metų bandymų suburti pasaulio lietuvius – Pasaulio lietuvių ekonomikos forumai, organizuojami Lietuvos verslo konfe­deracijos / "ICC Lietuvos". "Svetur gyvenantys tautiečiai turi sukaupę nau­dingų žinių ir kontaktų šalyje, kurioje gyvena, pažįsta vietos verslo kultūrą – visa tai būna labai naudinga tiek pritraukiant užsienio investicijų į Lietuvą, tiek skatinant Lietuvos eksportą“, – forumo naudą įvardija viceministrė A. Skaisgirytė-Liauškienė.

Lietuvos verslo konfederacijos / "ICC Lietuvos" korporatyvinių reikalų direk­tore Dalia Venslovaitė konkrečiais pa­vyzdžiais vardija šio renginio naudą ir Lietuvai, ir atskiriems verslininkams. Štai pirmajame Pasaulio lietuvių ekono­mikos forume Lietuvos tekstilininkai susipažino su lietuvių kilmės Roter­damo universiteto dėstytoju, kuris ėmė tarpininkauti Lietuvos tekstilės įmo­nėms užmezgant ryšius su Nyderlandų bendrovėmis. Šiuo metu jau sudaryti keli kontraktai. O Lietuvos garbės kon­sulas Brazilijoje Francisco Ricardo Biagevitchius, vienos didžiausių IT bendrovių vadovas, pradėjo derybas dėl įmonės plėtros Lietuvoje.

Po šiųmečio forumo Londone, ku­riame dalyvavo ir premjeras Andrius Kubilius, daug naudingų kontaktų užmezgė lietuviškos startuojančios įmonės, dabar deramasi del kontraktų. Lie­tuvos verslo konfederacija/ "ICC Lietuva" sutarė bendradarbiauti su Londone įsis­teigusiu Londono lietuvių Sičio klubu, pasi­rašyta sutartis su vietos Jaunimo sąjunga.

Kaip sake viena forumų dalyvių, "Strategic Staffing Solutions" prezidentė Synthia Pasky, kad į šalį ateitų investuo­tojas, vien jo kilmės nepakanka – reikia ir gerų sąlygų, palankios verslui aplinkos Pati S.Pasky Lietuvą pasirinko savo įmonės plėtrai, nes jai čia tiko sąlygos, bet neslepia žvalgytuves, kur plėstis, pradėjusi nuo Lietuvos todėl, kad iš čia jos šaknys.

Dar vienas Pasaulio eko­nomikos forumo privalumas – Lietuvos vardo žinomumo di­dinimas. Štai Londono forumas paminėtas devyniose elitinėse žiniasklaidos priemonėse – CNBC TV kanale, "Financial Times", "BussinessWeek", "Wall Street Journal" ir kt.

Maždaug tūkstantis kvie­timų, skirtų užsienyje daugiau­siai pasiekusiems lietuviams verslininkams, taip pat diplo­matinėms atstovybėms, kitąmet  ragins   rinktis Vilniuje, o 2012 m. fo­rumą planuojama sureng­ti Izraelyje, kur gyvena daug litvakų.

Naujas požiūris į diasporą

Beje, GLL iniciatyva kilo kaip tik Ekonomikos forume. Tačiau šis forumas – tai daugiau verslo renginių cik­las, o GLL nori apimti visas sritis: dar ir sportą, kultūrą, švietimą. Taigi GLL ir Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas vienija savo pajėgas. O kaip kitos pasaulio lietuvių organizacijos?

E.Minkštimas sako, kad GLL siekia partnerystes ir bendravimo su visomis pasaulio lietuvių organizacijomis. "Ver­tinu Pasaulio lietuvių bendruomenės veik­lą, rūpinantis svetur gyvenančių lietuvių tautiškumo išsaugojimu. GLL, nediskriminuodami ir vyresnės kartos tautiečių, vis dėlto labiau orientuojasi į jaunus šviesuolius, mano, kad prie Lietuvos ateities turi prisidėti jaunoji karta, kuri mokslus baigė užsienyje, yra daug pasiekusi, turi energijos ir jaučia pilietinę pareigą savo šaliai", – GLL specifiką aiškina E.Minkštimas.

Nors nė vienas nusiskundžia, kad Lie­tuvoje atstumiami jų patarimai ar inicia­tyvos, bet D.Venslovaitė žino ir kitokių pavyzdžių: štai "Danske" bankas akty­viai ieško darbuotojų tarp Didžiojoje Bri­tanijoje mokslus baigusių lietuvių, nes vakarietiškas išsilavinimas ir patirtis tarp­tautinėse kompanijose labai vertinga. Be to, gal taip pavyks susigrąžinti bent šiek tiek paskutinės kartos emigrantų

Vyriausybiniu mastu taip pat ren­giamas   "Globalios   Lietuvos"   – užsienio lietuvių įsitraukimo į val­stybės gyvenimą – projektas. "Lie­tuvos valstybes ir jos diasporos san­tykiams reikia suteikti naują koky­binį lygmenį. Šis dokumentas ren­giamas vadovaujantis suvokimu, kad esame viena tauta, nepriklausomai kur gyvename. Nors viešojoje erd­vėje ir buvo pasigirdę nuomonių, kad "Globalios Lietuvos" idėja rodo ka­pituliaciją, kad per daug pabrėžiami teigiami emigracijos aspektai ir at­siveriančios galimybes, tačiau daugu­ma rengėjams siuntusiųjų pastabas ir pasiūlymus teigė, jog pagaliau pažiūrėta tikrovei į akis ir imamasi veiksmų Lietu­vos bei jos diasporos, kaip dviejų part­nerių, santykiams kurti", – pasakoja užsienio reikalų viceministre A.Skaisgirytė-Liauškienė.

O kaip sako 2011 m. rugpjūtį vyksiančio Pasaulio lietuvių mokslo ir kūry­bos simpoziumo organizacinio komiteto pirmininkė, švietimo ir mokslo vicemi­nistrė Nerija Putinaitė, į Lietuvą gali trauk­ti ne tik nostalgija, bet ir galimybė įgyvendinti savo idėja

RSS srautas
×