M. Adomėnas: Šeimai išlaikyti reikalingas vertybes reikia ugdyti nuo mažens

2011-02-14

A. Skamarakaitė: Gerb. Adomėnai, TS-LKD visada labai akcentavo ir rėmė šeimos, grįstos santuoka svarbą. Buvo priimta įvairių susitarimų ir įstatymų projektų. Bet statistika rodo, kad pernai santuokų skaičius mažėjo ir jos tebebuvo netvirtos – kone pusė susituokusių žmonių išsiskiria. Ką tai galėtų reikšti? Ar minėta politika - neteisinga, gal per greitai tikimės rezultatų, o gal tai rodo, kad valstybė vis dėlto neturi lemiamos įtakos žmonių nuostatoms ir elgesiui?

M. Adomėnas: Pradėti reikėtų iš tolėliau. Tai, kad vyro ir moters santuoka grįsta šeima yra visuomenės pagrindas, man regis, turėtų pripažinti kiekvienas sveiko proto žmogus, ne tik mūsų partija. Labai gausūs tyrimai liudija, kad nepilnose šeimose, be vieno iš tėvų, ar ne santuokoje gimusių vaikų galimybės sukurti šeimą, galimybės sėkmingai daryti karjerą, galimybės gerai mokytis yra žymiai prastesnės, negu tų, kurie turi abudu tėvus. 

Taigi, rūpestis santuoka, kurios padėtis jūsų pačių ką tik minėtais duomenimis Lietuvoje yra labai prasta, yra visos visuomenės interesas. Jei norime gyventi visuomenėje, kuri gali vystytis, tobulėti, pasiekti tam tikrą darną ir klestėjimą, šeima rūpintis yra būtina. 

O pasakyti, kad nacionaliniai susitarimai ar koncepcijos nedavė rezultatų kol kas sunku. Jūs minite santuokų skaičiaus mažėjimą. Tai savaime nėra blogas rodiklis, turint omeny, kad iki šiol kas antra santuoka iširdavo. Mažesnis jų skaičius, atsakingiau sudaromos santuokos būtų pozityvus rodiklis. Didžiausia nelaimė yra tada, kai vaikams tenka skyrybų psichologinė, emocinė ir socialinė našta. Jei žmonės rimtai nežiūri į santykius, jau geriau, kad jie tos santuokos ir nesudarytų. Tada bus mažiau šansų, kad liks vaikai, kuriems teks visos blogosios ištuokos pasekmės. 

Dėl nemažėjančio ištuokų skaičiaus. Kaip suprantate, visutinis santuokos amžius yra kur kas daugiau nei vieneri metai, tad dabartinis ištuokų rodiklis yra dar tebesivelkantis iš praeities. Ar šiandieninės priemonės turi kokias nors pasekmes, ar jos įtakoja santuokų stabilumą mes sužinosime po 5 – 7 metų. Per tą laiką pasimatys, ar dabar sudarytos santuokos yra stabilesnės, ar jos sudaromos atsakingiau. 

Neabejotina, kad santuokos turi būti sudaromos remiantis geresniu parengimu, gilesniu vienas kito supratimu, atsakomybės jausmu. Aišku, kad tos atsakomybės, ištikimybės vertybės negimsta per santuokos parengimo kursus ar įstatymų dėka. Jos turi būti ugdomos nuo mažens. Tam reikia keisti pačią visuomenės kultūrą ir santykį su šeimomis, ugdymo, mokyklinio švietimo kultūrą. Be abejo, tai greitai neatsitinka, bet visuomenė tuo turėtų susirūpinti. Tai mūsų visuomenės išgyvenimo klausimas. Dabar esame išmirštanti tauta. Net ir santuokose gimstantys vaikai dabar dažnai patiria stresą, susijusį su santuokos iširimu, yra jo traumuojami. Kitų šalių tyrimai rodo, kad tai turi pasekmių, išliekančių tolesniam gyvenimui. Jeigu norime juos nuo to apsaugoti, turime dabar pradėti rūpintis deramu rengimu šeimyniniam gyvenimui. 

Klausytojas Mykolas iš Vilniaus: Sutikčiau su dabar kalbančiu žmogumi, net nežinau jo pavardės, nes ką tik įsijungiau radiją. Labai pritariu mintim, jog šeimai reikia ruoštis kur kas anksčiau, nei prieinama iki santuokų rūmų. Net automobilį gana ilgai mokomės vairuoti, savaime tie įgūdžiai neatsiranda. Santuoką vairuoti ir pagarbą vienas kitam ugdyti – daug sudėtingiau nei valdyti automobilį. Santuokos devalvavimo rezultatai labai skaudūs. Jei žmonės nemato santuokoje prasmės, o mėgaujasi kažkokiu partnerių keitimu, tai negali būti kalbos nei apie laimingus vaikus, nei apie ilgalaikius, sėkmingus santykius. 

M. Adomėnas: Ačiū klausytojui, aš visiškai sutinku su jo labai tiksliai suformuluota nuostata. 

A. Skamarakaitė: Minėjote statistiką, kad nepilnose šeimose užaugę vaikai būna ne tokie laimingi ir panašią. O prieš jus laidoje kalbėjusi Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė
Margarita Jankauskaitė klausė ar mes tokiu atveju nestigmatizuojame tų vaikų, augančių nepilnose šeimose, galbūt ir dėl objektyvių priežasčių?

M. Adomėnas: Jūs iškėlėte klausimą ar mes, sakydami, kad laimingi, sėkmingi vaikai užauga pilnose šeimose, nestigmatizuojame, nenumenkiname tų, kurie neturėjo tokios laimės? Atsakymas – neturėtume supainioti dviejų skirtingų dalykų. 

Be abejo, turime ieškoti būdų kaip geriausiai pasirūpinti tais vaikais, kurie auga nepilnose šeimose. Kokią psichologinę, ugdymo pagalbą turime jiems suteikti. Tai nepaneigia to, ką sakiau – kad reikia rūpintis, jog šeimos išliktų kuo stabilesnės. Jei yra žmonių, nukentėjusių ir nelaimingų dėl to, tai turime tik rūpintis, kad kuo mažiau jų tokių atsirastų ateityje. 

A. Skamarakaitė: Ar dabar yra galimybių mokytis kurti stabilią šeimą? 

M. Adomėnas: Yra daug visuomeninių iniciatyvų – pradedant naujiena „Šeimų universitetu“, vis labiau plintančiomis šeimos psichologų paslaugomis, baigiant Bažnyčios organizuojamais Šeimos centrais, kurie rengia besirengiančiųjų santuokai kursus. Visa tai padeda plėsti visuomenėje šeimos svarbos suvokimą. 

Šeimoms, patekusioms į psichologines bėdas, ar į tam tikras psichologines audras šios iniciatyvos padeda iš jų išbristi ir išlaikyti tai, kas yra nepaprastai vertinga – santuoką. Nepasiduodant tam momentiniam jausmui, kad jei kažkas negerai – reikia bandyti iš naujo su kitu žmogumi. Turbūt nėra šeimos, kur nebuvo audrų. Mokėti iš jų išeiti ir išlaikyti santuokos ryšį – pats vertingiausias dalykas. Tos išbandytos šeimos paskui atgal žiūrėdamos gali su šypsena prisiminti krizes. Tam dažnai reikia žmonių, kurie galėtų iš šalies patarti, pasakyti, kad tai nėra kažkas unikalaus, nėra svieto pabaiga, kad galima gyventi toliau. Tokių paslaugų daugėja. 

Labiausiai trūksta, turbūt, tų vertybių ugdymo nuo mažens. Vertybių, kurios reikalingos šeimai išlaikyti – pastovumo, ištikimybės, įsipareigojimo kitam asmeniui, o ne traktavimo jo kaip vien patogumo ar seksualinio pasimėgavimo objekto, kurį galima keisti kaip atsibodusią, nusitrynusią mašiną. Į šeimą taip negalima žiūrėti, nes toks požiūris pirmiausia reiškia labai tragiškas pasekmes vaikams.

RSS srautas
×