Dideli mokesčiai negarantuoja gerovės

2014-03-28

Pažangos forumo uždarymo renginyje diskutuota, kaip Lietuvoje pritaikyti šiaurietišką gerovės valstybės modelį.

Seimo Konferencijų salėje sėdi Švedijos, Suomijos ir Norvegijos atstovai. Du ekonomistai ir sociologas, savo srities žvaigždės. Kiekvienas jau pristatė, kaip veikia Šiaurės šalių gerovės valstybės modelis jų gimtojoje šalyje. Dabar laikas klausimams iš auditorijos. Atviro pažangos forumo „Gerovės valstybės modelis – šiaurietiška patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ baigiamosios konferencijos dalyviams labai rūpi lietuvių galimybės „gyventi kaip Skandinavijoje“. Tačiau klausimai užsieniečiams – konkretūs ir atsargūs. Išskyrus vieną.

Iš auditorijos pasigirsta replika – pagal struktūrinius parametrus, institucijų kokybę, pasitikėjimą tarp žmonių esame panašesni į graikus, o ne į skandinavus. Toks yra Lietuvos starto taškas. Ar galima iš jo pajudėti Šiaurės gerovės modelio link, pagrįsto protestantiška kultūra? Mūsų istorija ir kultūra, rodos, visai kitokios.

Salė nuščiūva, kai kurie klausytojai pritariamai linksi, kiti kelia ranką, norėdami paprieštarauti, pranešėjai susižvalgo. Tyla prieš audrą.

Nepaliekantys abejingų šiauriečiai

„Dabar dažnai galima išgirsti teiginį, kad mes, lietuviai, esame individualistų visuomenė, todėl sekti šiauriečių kaimynų pavyzdžiais yra sunku arba netgi neįmanoma. Bet leiskite tam paprieštarauti ir atkreipti dėmesį, koks svarbus ir reikšmingas yra kiekvieno individo indėlis ir pastangos bendrai šalies gerovei sukurti. Kaip mūsų svečiai iš Šiaurės šalių praėjusiuose renginiuose minėjo, individualumas visuomenėje netrukdo vystyti pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūros“, – tartum užbėgdamas už akių tokiems klausimams per konferencijos atidarymą kalbėjo Ministras Pirmininkas ir Valstybės pažangos tarybos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Vėliau – dar daugiau įrodymų, kad stengtis judėti Šiaurės kryptimi – verta.

Visą straipsnį rasite čia.

RSS srautas
×